Kartais liūdesys ateina tyliai

Gyvename intensyviame pasaulyje. Mūsų kasdienybė perpildyta užduočių. Darbinių, šeimyninių, socialinių įsipareigojimų, buities, o taip pat ir tų, kurios turėtų nešti džiaugsmą, tačiau nauji įpročiai, veiksmai, hobiai, taip pat kainuoja energiją. Malonumai taip pat gali sekinti. 

Kartais būname tokios užimtos, kad nespėjame susigaudyti, kaip situacijose jaučiamės. Tiesiog tarsi rakete atmušinėjame užduotis, kad tik viską spėtume laiku. Ir tik po kurio laiko mūsų kūnas, prikaupęs didesnį kiekį tokių užsilikusių "nuosėdų", mums praneša, kad reikalinga pauzė. Tada belieka narplioti tai, kas ten viduje prisikaupę, iš kur kyla liūdesys.

Viena iš taktikų, kurią rekomenduojame daryti kasdien, yra stabtelėjimas ir savęs paklausimas:

"Ką aš dabar jaučiu?".

Ramioje aplinkoje, užsimerkus ar rašant, pirmiausiai verta įvardyti jausmus.

Ar tai nerimas, baimė, pasimetimas, abejonė, pyktis, liūdesys? Kai žinome, KĄ jaučiame, lengviau rasti atsakymą, IŠ KUR tas jausmas/i atėjo, kilo, susikaupė. Galime atsukti situacijas ir susivokti, kad kažkurio žmogaus žodžiai mus įžeidė, kiti - suerzino, kad nerimas kyla dėl gautos sąskaitos ar galimų sveikatos problemų.

Kai žinome, iš kur tie jausmai (bent dalinai), mes visad galime sau padėti pasijusti geriau. Bent kažkiek. Kartais pakanka sugalvoti sprendimą blogiausiam variantui, o kartais - priimti, kad jausmai kyla dėl konkrečios priežasties.

Savijauta gali pagerėti vien nuo žinojimo. 

Mes viskam randame laiko, išskyrus laikui sau, kuris gydo. 

Jei jautiesi prislėgta:

- Stabtelėk, ramioje aplinkoje paklausk savęs, ką jauti

- Įvardink jausmą/ jausmus

- Rask galimas priežastis, iš kur tie jausmai kilo

- Padėk sau rasti galimybes, kaip elgtis dėl to, kas jau įvyko, vyksta ar galimai įvyks

- Priimk ir pabandyk susitaikyti. 

Vidinė taika - tai ne pasidavimas, o tikėjimas savimi. Tikėjimas, kad nepaisant visko, tu rasi sprendimus ir susitvarkysi su viskuo geriausiai, kaip tik įmanoma.