Visi veiksmai kažkur veda

Galiu tau garantuoti – absoliučiai visi veiksmai, kuriuos darai, tave veda kažkur. Jei kasdienybėje jautiesi slogiai, taip gali būti dėl to, kad viduje žinai - dabartinis tavo elgesys nedera su trokštama vizija ar vertybėmis.

Ši būsena yra labai nepatogi.

Kai tampi sąmoninga, esi didžiausiame disbalanso taške. Tuomet tu suvoki, kad gyventi taip, kaip gyveni, nebegali, tačiau taip pat dar nežinai, kaip turėtum.

Šiame etape labai sveika įsivertinti savo ego, perfekcionizmo ir maksimalizmo aspektus.

Ar nebandai „prisiruošti“ ar suplanuoti kardinalių pokyčių, kuomet viską tikiesi pakeisti drastiškai?

Jei viliesi, kad transformacija įvyksta staiga, „tereikia tinkamai tam pasiruošti“, turiu tave nuvilti – mes esame gamtos dalis, ne kompiuteriai. Nebus taip, kad įrašysi naują programą ir ji ims viršų senai. Seni įpročiai bandys grįžti, sumišusios emocijos gali kelti nerimą, baimes, o tai kainuoja daug fizinės ir psichologinės energijos.

Taip pat, trunka laiko išsiaiškinti ne tik ko nori, bet ir ko nenori, o vėliau mes reguliariai filtruojame naujus išbandytus dalykus, kurie nepasiteisina ar neprilimpa. Tad labai normalu, ypatingai pradžioje, jaustis pavargusiai, išsekusiai, net jei nematai apčiuopiamų veiksmų ar, juo labiau, rezultatų.

Šiame etape labai sveika susikurti draugišką, švelnų ir užjaučiantį vidinį dialogą bei užmegzti glaudų ryšį su savimi. Jei gyvenai pagal primestus socialinius modelius ar tiesiog nori pokyčių, labai svarbu pažinoti save TIKRĄ (ne tokią, kokia bandai būti prieš kitus) ir jautriai reaguoti į REALIĄ savijautą, pritaikyti veiksmus atsižvelgiant į tai.

Jautrumas būtinas tam, kad optimaliai judėtum link svajonių. Kartais buksuojame dėl vidinių įsitikinimų ar baimių – tai pajutus, metas paimti save už rankos, atkapstyti praeities įvykius, kurie suformavo tokį požiūrį, transformuoti ir žengti į diskomfortą. Kad ir mažą žingsnį, bet žengti.

Jautrumas yra būtinas ir tam, kad pastebėtume momentus, kuomet save perspaudžiame. Jei nuolat stumiame save į diskomfortą, privalome rasti ir saugumo, atsistatymo praktikas kasdienybėje. Nereikia laukti, kol sudegsi – tu verta poilsio ne tik tuomet, kai jau atsiranda rezultatai. Atpalaiduoti nervų sistemą yra būtina viso proceso metu. Tai turi būti svarbiausias įprotis, lemiantis tiek sveikatą, energiją ir savijautą, tiek pasiekimus.

Pabaigai klausiu tavęs: Kaip manai, ar galima kažką išmokti per 42 valandas? Aš manau, kad skiriant visą savo dėmesį apibrėžtam laikui, galima pasiekti labai daug. Iki vasaros liko 21 savaitė. Jeigu per savaitę skirsi bent po porą valandų konkrečiai veiklai, turi 42 valandas augimui, tobulėjimui, naujų dalykų mokymuisi. Linkiu patyrinėti ir atrasti tai, kas suteikia džiaugsmo, pasitenkinimo ir vidinės ramybės.

Gintė